Socialinis darbas

patirtis ir metodai

19-ojo neįgaliųjų teisių konvencijos straipsnio įgyvendinimas psichosocialinės negalios aspektu Vilniaus miesto savivaldybėje

Review

Teisė gyventi savarankiškai yra glaudžiai susijusi su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir kyla iš pamatinių Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos žmogaus teisių standartų. Lietuvoje tradiciškai didelė dalis neįgalių asmenų vis dar institucionalizuoti, todėl konvencijos 19 straipsnio įgyvendinimo galimybių analizė tokiame kontekste lieka aktuali. Publikacijoje analizuojamas socialinės
globos, teisinio veiksnumo, sveikatos priežiūros sistemų atitikimas konvencijos 19 straipsnio nuostatoms. Apibrėžiamos ir detalizuojamos esminės konvencijos 19 straipsnio sąvokos bei indikatoriai, leidžiantys įvertinti šio straipsnio įgyvendinimą struktūriniame, proceso ir rezultatų lygmenyse.
Empirinėje tyrimo dalyje surinkti kiekybiniai ir kokybiniai empiriniai duomenys iš oficialių valstybinių šaltinių, Vilniaus miesto savivaldybės ir nevyriausybinių organizacijų bei pagal įvardytus kriterijus išanalizuotas 19 straipsnio įgyvendinimas trijuose lygmenyse. Atlikta analizė leidžia daryti išvadas, jog savivaldybė nėra pasirengusi konvencijos 19 straipsnio įgyvendinimui, nėra sudarytos prielaidos asmenims turintiems psichosocialinę negalią savarankiškai priimti sprendimus, nėra stebėsenos mechanizmų. NVO įvardijo tiek jų atstovaujamų asmenų naudojamas ir gerai vertinamas paslaugas, tiek trūkumus paslaugų teikimo sistemoje. Taip pat formuluojamos rekomendacijos Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos ministerijoms bei Vilniaus miesto savivaldybei, kurių įvykdymas leistų bent
iš dalies įgyvendinti konvencijos 19 straipsnio nuostatas.


Reikšminiai žodžiai: psichosocialinė negalia, deinstitucionalizacija, gyvenimas savarankiškai ir įtrauktis į visuomenę, Neįgaliųjų teisių konvencija.

Nuorodos:

vdult baneris SMF baneris sdk baneris sdk baneris

Creative Commons License

Copyright © 2013 - 2019. "Social work: experience and methods"