Lietuvos socialinės paramos struktūra kliento autonomijos – paternalizmo požiūriu

Review
Lietuvos socialinės paramos politika kritikuojama dėl to, kad teikiama parama nemotyvuoja gavėjų savarankiškai rūpintis savimi, generuoja priklausomybės kultūrą. Socialinės paramos forma (piniginė arba nepiniginė, tarp jų ir socialinio darbo paslaugos) skirtingai veikia paramą gaunančio asmens padėtį. Pirmuoju atveju atsiranda didesnė erdvė asmens autonomijai, antruoju – paternalistinei pagalbos filosofijai. Šiame straipsnyje analizuojama socialinės paramos struktūros problema kaip šios sistemos veikėjų sąveikos rezultatas esant tam tikram instituciniam kontekstui.