Socialinis darbas

Straipsnyje aptariami kokybinio tyrimo, kurį atliekant analizuoti ne etninių suomių, gyvenančių Suomijoje, naratyvai, rezultatai. Dauguma šalies gyventojų yra gimę Suomijoje, tad šalis sudaro įdomų kontekstą, kuriame tyrinėjama galios dinamika, konstruojanti etninį identitetą. Tyrimo tikslas buvo suprasti imigrantų kasdienio gyvenimo patirtis. Identiteto kategorijos yra svarbūs žymenys, atskiriantys įtrauktį ir atskirtį, o tai svarbu ir socialiniam darbui. Iš kokybinės stereotipų analizės matyti imigrantų subjektyvi patirtis. Rezultatai rodo socialinės atskirties etniškumo pagrindu elementus. Tam tikros imigrantų charakteristikos ir su jais susiję lūkesčiai įtvirtina jų identitetą. Kuo labiau žmogus yra vertinamas kaip nukrypstantis nuo Suomijoje priimtų normų, tuo didesni jo atžvilgiu lūkesčiai. Tyrimo dalyvių naratyvai parodo improvizuotas strategijas siekiant susitvarkyti (ang. cope) su iš anksto nustatytomis etninėmis kategorijomis. Šios strategijos yra paaiškinimas, žaidimas su kategorijomis, įsitraukimas į konfliktą, atsisakymas ir priėmimas Kitokio vaidmens. Naratyvų dinamika pabrėžė naratyvinio požiūrio pritaikymo socialinio darbo praktikoje svarbą ir tai, kaip svarbu tyrinėti ne etninių suomių kasdienio gyvenimo patirtis. Etniniai suomiai gali dominuoti sąveikoje su ne suomiais gyventojais, ir tai svarbu socialinio darbo praktikai. Socialiniai darbuotojai, atstovaudami daugumai, turi būti sąmoningi ir jautrūs klientų individualios situacijos supratimui.