Socialinis darbas

Prekybos žmonėmis reiškinys nėra nauja visuomenės problema, tačiau pastaruoju metu tampa viena aktualiausių socialinių problemų. Siekiant kovoti su šiuo reiškiniu, Europos Sąjungos (ES) valstybės narės įgyvendina priemones, apimančias tiek teisinės bazės tobulinimą, tiek ir praktinę veiklą. Pagalba aukoms ir jų integracija yra vienas svarbiausių ES įgyvendinamos kovos su prekyba žmonėmis politikos principų. Prekybomis žmonėmis aukų (re-)integracija į darbo rinką yra viena pagrindinių jų pilnaverčio dalyvavimo visuomenės gyvenime principų. Tad šiame straipsnyje remiantis atlikto kokybinio tyrimo – pusiau struktūruotų interviu su ekspertais, dirbančiais pagalbos prekyboms žmonėmis aukoms srityje rezultatais, yra aptariama, kaip (re-) integracijos į darbo rinką klausimas yra sprendžiamas trijose ES valstybėse narėse – Austrijoje, Suomijoje ir Lietuvoje. Tyrimu buvo siekiama atskleisti, su kokiomis problemomis susiduria prekybos žmonėmis aukos (re-)integracijos į darbo rinką procese ir koks yra nevyriausybinių organizacijų vaidmuo, sprendžiant šias problemas.
Tyrimas atskleidžia, socialinės pilietybės svarbą prekybos žmonėmis aukų (re-)integracijos į darbo rinką procese. Taip pat pasitvirtina, kas gerovės valstybės modeliai turi įtakos aukų gaunamoms socialinėms paslaugoms, kurios yra labai svarbios integracijos procese. Interviu su ekspertais atskleidžia, kad prekybos žmonėmis aukų (re-)integracija būtų sėkmingesnė yra reikalingi pokyčiai šalių įstatyminėje bazėje, taip pat yra svarbus nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš valstybinių institucijų klausimas. Galiausiai, prekybos žmonėmis aukų patirtis rodo, kad integracijos kokybė ir sėkmė priklauso ne tik nuo gaunamos pagalbos reabilitacijos programose, ne mažiau svarbūs yra pačių nukentėjusių noras ir motyvacija siekti teigiamų pokyčių jų gyvenimuose.